Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 48

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Papasakosiu šįkart, kaip man buvo jau antrąjį mokslo mėnesį, spalio mėnesį, man ką tik pradėjus mokytis pirmoje klasėje Bakšėnų pradinėje mokykloje. Tai buvo kažkur 1991 metų spalio pradžia, tikras ruduo. Pamenu, kad vis dar buvau iki tiek nedrąsus vaikas, kad per pertraukas nė nekišdavau nosies iš klasės į koridorių, kur laiką leisdavo visi kiti mokyklėlės vaikai ir mieliau pasilikdavau būti klasės patalpoje, čia žiūrėdavau pastoviai pro langą į lauką, kaip gretimai darbininkai kasa žemėje tranšėją ir ten stato vandentiekio vamzdžių liniją ir dar kalbėdavausi su mokytoja Loreta. Labai sunku man buvo tada pradėti visus tuos savo mokslus, tad ne tik mokykloje mokytoja, bet ir mano mama namie iš paskutiniųjų stengėsi, vargo ir dirbo ištisai su manimi, kad tik pradėčiau pažinti raides, išmokčiau skaityti, rašyti ir skaičiuoti. O aš daug labiau už viską norėjau namuose tik žaisti su savo seneliu ir mokytis tikrai visai nenorėjau. Galimai dėl to, kad buvau užsispyręs vaikas ir dar norėjau tingėti. Kasryt mama mane, pirmoką, su automobiliu nuveždavo tiesiai į tą pradinę mokyklą, o popiet, po pamokų vėl parsiveždavo namo. Kad būtų sklandesnis mano paties mokymasis raidžių ir rašybos, mokytoja man davė papildomą pratybų sąsiuvinį, šalia įprasto pirmojo elementoriaus „Vyturėlis“ ir aš nors ir buvau tuo nepatenkintas, bet vis tiek po truputį lipau vis aukštyn savo mokymosi laipteliais...